Reikia pinigų? Bus!

Pamenate, kai dar visai neseniai antraštės pranešdavo apie euro zonos likvidumo krizę ir periferinių šalių nepaliaujamai brangstantį skolinimąsi? Viešai pasisakantys reikalavo didesnio Europos centrinio banko įsikišimo į skolų krizės paveiktų bankų reikalus. Ir štai, daugelio viešai pasisakančių analitikų priekaištai buvo išgirsti – Europos centrinis bankas per ganėtinai trumpą laiką užtvindė Europos bankinę sistemą pinigais. Taip, jūs teisingai supratote, šį karta noriu trumpai apžvelgti ECB surengtas LTRO (longer term refinancing operations) operacijas ir jų pasekmes.

Europos centrinis bankas pačiame euro zonos bankų likvidumo trūkumo įkarštyje paskelbė malonią žinią – buvo suteikta galimybė iš ECB pasiskolinti neribotą kiekį pinigų net 3 metų laikotarpiui su vos vieną procentą siekiančiomis palūkanomis!  Ir tam tereikėjo turėti patikimą, t.y. bet kokį užstatą 🙂 Dažniausiai tam naudojamos valstybių skolos vertybiniai popieriai (pastaba: prieš antrą LTRO aukcioną ECB atsisakė priiminėti Graikijos obligacijas kaip užstatą, bet vakar šių VVP priėmimas atnaujintas).

Žinia kaip ir aiški – marš į obligacijų rinką pirkti ženkliai krentančių periferinių šalių obligacijų ir nešti jų į ECB. O šis jau dosniai atsilygins: leis šiuos ne visai likvidžius popierius priparkuoti savo  balanse, suteiks atitinkamą sumą grynų ir, kas svarbiausia, tau liks obligacijos kuponas, t.y. šių VVP periodinė įmoka liks komerciniame banke.

Kaip tarė, taip ir padarė. Po šio ECB sprendimo laiduojamų periferinių šalių obligacijų pajamingumo kreivė nuslūgo, komentatoriai nustojo jas laiduoti, o komerciniai bankai per du aukcionus pritraukė finansavimo, viršijančio 1trln. eurų sumą. Palyginimui, kas tai per suma – Lietuvos sukuriamas metinis BVP, grubiai skaičiuojant, 35 kartais mažesnis, t.y. mes turėtume visi dirbti 35 metus tam, kad uždirbti šią sumą.

http://www.ecb.int/mopo/implement/omo/html/index.en.html

Šių operacijų pasekmė – Europos centrinio banko balanso išsipūtimas iki 3 trln. eurų. Nominalia išraiška tai jau visu trilijonu dolerių lenkia taip dažnai linksniuojamą FED`ą su jo vadovų pomėgiu junginėti pinigų spausdinimo stakles 🙂 Šiai dienai Bernanke vadovaujamas bankas net lieka užribyje: iš visų pagrindinių CB tik vienas jis dar nepaskelbė apie jokius ketinimus skatinti ekonomiką naujų pinigų emisija. Priminsiu, kad tiek Anglijos, tiek Japonijos centriniai bankai šiais metais jau spėjo padidinti savo ekonomikos skatinimo programas, o prie jų, kaip matome, ženkliai prisidėjo ir ECB.

Procentine išraiška ECB balansas nuo 2009-ųjų pradžios padidėjo tik 50%, kai FED`as balansą padidino ~3 kartais. Bet nominalus ECB balanso dydis vis tiek 1trl. dolerių suma didesnis, nei FED`o.

Pagal centrinių bankų į apyvartą išleistų pinigų kiekį ir šalies BVP dydžio santykį dešimtmečius pirmavo Japonija, bet po LTRO operacijų Europos centrinis bankas užėmė lyderio pozicijas. Tai tik patvirtina, kad Europos bankams negresia likvidumo, nominuoto eurais, trūkumas.

Kaip jau minėjau pradžioje, šis ECB manevras suteikė bankams galimybę užsidirbti iš cary trade operacijų, kai pigūs kreditai nukreipiami į didesnę grąžą duodančius pinigų rinkos instrumentus. Šiuo atveju tą jiems atstojo Ispanijos ir Italijos obligacijos, kurių vyriausybės dėkingos už galimybę laisviau įkvėpti refinansuojant savo skolas. Tą galime vaizdžiai matyti iš antraščių, skelbiančių pingantį šių valstybių skolinimąsi [1, 2] ir iš smunkančių obligacijų pajamingumų antrinėje rinkoje.  Bet džiūgauti nederėtų – šiais veiksmais Europos centrinis bankas viso labo nupirko daugiau laiko politikams. Ar šie išnaudos laiką tinkamai, pamatysime artimiausiu metu.

ECB suteiktas likvidumas suteiks progą Europos bankams pigiai išpirkti išplatintas obligacijų emisijas, o prireikus ir refinansuoti jas išleidžiant naujus skolos vertybinius popierius. LTRO aukcionai teigiamai paveikė obligacijų rinkos dalyvius ir užkėlė bond`ų kainas į aukštumas, t.y. ženkliai sumažino palūkanų normą.

Tikėtis, kad komerciniai bankai suteiktais pigiais kreditais ilgą laiką finansuos valstybių biudžetų deficitus, neverta. Jie ir be vyriausybių vertybinių popierių pirkimo turi problemų, kurias reikia išspręsti. [i] Prisiminkite Bazelio komiteto pakeltus reikalavimus kapitalo pakankamumo rodikliams, vieną iš kurių (tier core 1) bankai turi atitikti iki šių metų vasaros. [ii] Taip pat vien tik jie patys žino, kokia velniava darosi jų balansuose ir kaip jie paveikti Europos skolų krizės. Sunku iš šalies įvertinti tikrąją padėtį, kai bankai turi įrankių esamų nuostolių maskavimui. Tai įvairios balanso eilutės, leidžiančios neįskaityti patirtų nuostolių nuo smukusių vertybinių popierių vertės. [iii] Galiausiai bankams reikia vykdyti tiesioginius įsipareigojimus, t.y. išpirkinėti pačių išleistas obligacijas.  Tam šiais metais prireiks dvigubai daugiau lėšų nei pernai (diagrama kairėje).

Be to, yra dar viena detalė, galinti priversti bankus atverti pinigines –smunkanti Europos centriniam bankui įkeisto užstato vertė. Tą svarbu suprasti, kadangi LTRO – ne kiekybinis skatinimas su vertybinių popierių išpirkimu. Tai vertybinių popierių kaip užstato priėmimas, o jo vertei krentant, visa su tuo susijusi rizika krenta ant komercinių bankų pečių. Todėl margin call atveju bankai bus priversti dengti atsiradusius užstato nuostolius iš savo piniginės. Jeigu piniginė bus tuščia, jie greičiausiai kreipsis į tą patį centrinį banką, t. y., skolinsis iš ECB tam, kad grąžintų tam pačiam ECB. Ar nepanašu į finansinės piramidės statymą 🙂

Todėl neverta tikėtis, kad šis likvidumo pliūpsnis pasieks realią ekonomiką. Tai vaistai, skirti bankų sektoriaus ligoms, o ne realiai ekonomikai gydyti. Bet sveika finansų sistema užtikrina sveiką ekonomiką, todėl manau, kad žengtas dar vienas žingsnis link euro zonos ekonominių sunkumų įveikimo.

Kaip bebūtų šis ilgalaikis pigių kreditų suteikimas turi teigiamų fundamentalių pasekmių:

  1. Bankai praktiškai izoliuoti nuo galimų šokų finansų rinkose;
  2. Kredito kaštai minimalūs, neturėtų kilti sunkumų dėl savo išleistų obligacijų padengimo;
  3. Įveikta likvidumo krizė;
  4. Pigus likvidumas teigiamai paveiks bankų balansus ir pelnus;
  5. Nupirkta laiko ekonomikos krizei įveikti.

Reikia turėti omenyje, kad ECB didindamas savo įtaką Europos bankinei sistemai viso labo gesina skolų krizės bei likvidumo gaisrą, bet nestimuliuoja ekonomikos augimo.